Pagrindiniai osteopatijos principai

Pagrindiniai principai, suformuluoti daktaro Andrew Taylor Still, egzistuoja jau daugiau kaip šimtą metų. Įvairiuose šaltiniuose minimi įvairūs šių principų aprašymai, bet klasikiniuose šaltiniuose randame tris pagrindinius osteopatinio gydymo principus:

Kūno vienybė. Kūnas yra vieninga struktūra, kurią sudaro įvairios, bet būtinai susijusios tarpusavyje sistemos (įprastai išskiriamos fiziologinė, anatominė, hidromechaninė ir biomechaninė sistemos). Kurios nors struktūros sutrikimas sukelia kitų struktūrų disfunkciją. Neretai vienos sistemos sutrikimo priežastis slypi kitoje, tą sėkmingai gali diagnozuoti specialistai-osteopatai.

Struktūra valdo funkciją ir atvirkščiai – funkcija valdo struktūrą. Ši anatomijos (struktūros) ir fiziologijos (funkcijos) sąsaja tokiame lygmenyje pirmiausia buvo išvystyta būtent osteopatijos mokslo ir medicinos filosofijos prizmėje.

Gyvenimas – tai judėjimas. Pasak osteopatijos įkūrėjo, Andrew Still, judėjimo trūkumas, inertiškumas yra daugumos ligų priežastis. Osteopatijos principų paprastumas ir sveikas protas, kuriuos pasiūlė jos įkūrėjas, leido šiems principams išlaikyti visus išbandymus. Jie grindžiami pasitikėjimu kūnu, kuris funkcionuoja kaip viena visuma, jo gebėjimu reaguoti ir jo įvairių sistemų veiklos suderinamumu. šių principų pagrindu vystėsi osteopatijos praktika.

Andrew Still apie osteopatiją: „Daugelis mano, kad osteopatija – tai „siuntimų“ sistema, kiti – kad kalbama apie stebuklingą išgijimą. Aš nematau joje jokio „stebuklo“, aš noriu, kad jos pagrindas būtų tiesa. Osteopatija grindžiama moksliniais principais. Mes laikome kūną visiškai sveiku, kas reiškia tobulumą ir harmoniją, kuomet į kūną žvelgiama ne kaip į atskiras jo dalis, o kaip į bendrą visumą.“

«Osteopatija yra grindžiama gamtos kūrinių tobulumu. Kuomet visos žmogaus kūno dalys yra tvarkoje, žmogus yra sveikas. Jeigu kažkurios kūno dalies funkcionavimas sutrinka, rezultate sulaukiame ligos. Kuomet sutrikusi veikla sureguliuojama, liga užleidžia vietą sveikatai. Osteopato darbas yra suderinti kūną nuo nenormalios jo būsenos iki normalios; tuomet nenormali sąlyga užleidžia vietą normaliai, o sveikata tampa normalios sąlygos rezultatu“.

Andrew Taylor Still: „Blogio priežastis gali būti toli nuo jo pasekmių. Kiekvienas išorinis veiksmas randa atoveiksmį organizmo vidaus aplinkos reakcijoje“.

Visa tai verčia manyti, kad mūsų organizmas yra protinga mašina. Jis turi tobulą ir sudėtingą savireguliacijos sistemą, kuri dažniausiai yra pajėgi sutvarkyti organizmo funkcijų sutrikimus, grąžinti prarastą pusiausvyrą, tokiu būdu gauti sąlyginai funkcionalinę pusiausvyrą, medicinoje vadinamą homeostaze. Kai tai yra būtina, kūnas gali gaminti savo terapines substancijas. Pagal daktarą A.Stillą, neįmanoma sugriauti

struktūros ir judėjimo visumos. Geras sveiko kūno judėjimas ir harmoningas funkcionavimas – tai jo gamtos imunitetas. Osteopatija skirta padėti tokiam kūnui, dar be patologijos, bet jau su sutrikusia pusiausvyra. Osteopatijos pašaukimas – padėti jam papildyti energijos išteklius ir savireguliacijos gebėjimą.

Osteopatija – tai medicina, skirta palaikyti sveikatai.

Tuo ji yra patraukli. Galbūt, būtent todėl ji pritraukia daug įvairaus amžiaus pacientų. Visi šie pacientai skundžiasi įvairiomis problemomis, kurios apsunkina jų kasdienį gyvenimą, nors iš medicininės pusės jie yra laikomi sveikais.