Straipsnis buvo publikuojamas žurnale „Tavo vaikas“.
Konsultuoja osteopatas Ježi Rungo.
Yra šalių, kurių gimdymo namuose naujagimį apžiūri ne tik neonatologas, kardiologas, oftolmologas, bet ir osteopatas. Kas jis toks?
„Jei šiandien skauda galvą, neskubėkite kaltinti bemiegės nakties ir vaikų triukšmo namuose. Gal užvakar nikstelėjote koją?, – klausia gydytojas osteopatas Ježi Rungo. – Kad būtų patogiau ir neskausminga vaikščioti, koją išsisukęs žmogus ją stato kitaip, pakreipia, todėl atitinkamai krypsta sąnariai, sukasi klubai, juosmuo ir visa kita – pokyčiai vyksta iki pat galvos. Ir nors skauda galvą, skausmo priežastis yra pėdoje.
Gimdymas nėra pasivaikščiojimas parke lengvu žingsneliu, tai lyg bėgimas su svoriais per kliūtis, jo metu naujagimis gali patirti ne tik nikstelėjimų, bet ir slėgio pokyčių, spaudimų, trumpai tariant, didesnių ar mažesnių traumų“.
Trimatis žmogus
arba
Kas yra osteopatija
Osteopatijos pradininku laikomas amerikietis gydytojas chirurgas Andrew’as Tayor’as Still’as (1828-1917). 1864 m susidūręs su tradicinės medicinos bejėgiškumu (tuo metu siautė meningito epidemija, jis pats neteko trijų savo vaikų), pradėjo ieškoti kitų būdų saugoti sveikatą ir ją stiprinti. 1874 m sugalvojo terminą osteopatija ir ėmė taikyti šį būdą gydydamas žmones. Netrukus visiškai atsisakė vaistų – pacientus gydė tik liesdamas juos rankomis.
Pasak J.Rungo, osteopatija yra fundamentalus menas ir mokslas, kuris tyrinėja ir gydo žmogaus organizmą kaip sistemą, nes žmogus nėra atskirų nepriklausomai viena nuo kitos veikiančių kūno dalių ir organų rinkinys. Visos – raumenų ir kaulų, vegetacinė nervų, neuropsichologinė sistemos yra gaudžiai tarpusavyje susijusios, o struktūra (kaulas, raumuo, raištis, nervas) įtakoja funkciją (judesį). Kalbant šiuolaikiniais terminais, osteopatas „mato“ trimatį žmogaus vaizdą.
Visos organizmo sistemos jautriai reaguoja į išorės veiksnius ir prie jų prisitaiko. Kol visos veikia darniai, žmogaus jaučiasi gerai, yra sveikas, tačiau vos tik viena išsiderina (prisiminkite pėdos nikstelėjimą) – iš rikiuotės išeina ir visos kitos. Delsiant, negydant, neatkuriant darnos vystosi osteopatinis sutrikimas (pvz., lėtinis galvos skausmas).
Taigi, jei kreipsitės į osteopatą, jis nepuls gydyti galvos skausmo, o rankomis tyrinėdamas organizmą stengsis rasti tikrąją skausmo priežastį, atsakyti į klausimą, kas nutiko, kodėl ir su kuo organizmas nesugeba susitvarkyti.
„Ką tik gimęs kūdikis turi labai didelį vystymosi potencialą, vidinius sveikatos resursus. Tačiau yra daug dalykų, kurie gali trukdyti naudotis vidiniais ištekliais. Osteopato tikslas – diagnozuoti, o tada sureguliuoti organizmą taip, kad jis darniai, sklandžiai, be kliūčių vystytųsi ir būtų sveikas“, – sako osteopatas J.Rungo.
Ką gali rankos
Žinome, kad gydytojai diagnozuoja klausydami širdelės plakimo, analizuodami kraujo ir šlapimo tyrimų rodmenis, siųsdami atlikti echoskopijos ar rentgeno tyrimų ir pan. Osteopato kabinete nėra jokios diagnostinės aparatūros. „Nuo pat osteopatijos pradžios iki šių dienų svarbiausias ir vienintelis osteopato darbo įrankis, diagnostinė aparatūra yra jo rankos. Čiuopdamas, švelniai prisiliesdamas ir palpuodamas osteopatas įvertina audinių ir organų būseną, kaip jie funkcionuoja ir kas trukdo gerai atlikti savo darbą.
Visiems organams ir audiniams būdingas tam tikras mikro judėjimas, jis plika nematomas, tačiau osteopato ranka jį jaučia ir pagal tai vertina ne tik išorinių, bet ir vidinių, giliai esančių, organų būklę. Duokite savo ranką, – sako man gydytojas. – sugniaužkite kumštį ir laikykite. Kas nutiks kumščiui, jei ilgai laikysite jį suspaudusi? Pradės skaudėti, pamėls, paskui pabals. Kodėl? Nes spausdama sutrikdėte kraujotaką. O ar sugniaužtu kumščiu galite paimti rašiklį ir parašyti savo vardą? Ne. Taigi į kumštį sugniaužtas delnas neatlieka savo funkcijos. Į kumštį suspaustas audinys užspaudžia ir kraujagyslę, ir pro jį einančius nervus, todėl ta organizmo vieta ar organas nebegali atlikti savo funkcijos. Ir negalės, kol neatsipalaiduos.
Vaizdžiai kalbant, tokių suspaustų kumštukų gali būti įvairiose žmogaus organizmo vietose, naujagimio, kūdikio – taip pat. Osteopatas jų ieško, o radęs padeda atsipalaiduoti“.
Subtilūs pokyčiai
„Jei mama žino, ką daro osteopatas, supranta, kaip gali būti svarbu jam parodyti savo naujagimį. Kalbu ne tik apie tą, kuris gimdamas patyrė sunkumų ir tai sukėlė kokių nors bėdų, tačiau ir apie sveiką, gydytojų 9 -10 balų pagal Apgar skalę įvertintą naujagimį. Jei gimdamas kūdikis nepatyrė jokios ryškesnės traumos, išoriškai gali nebūti jokių pakitimų, tačiau osteopatinė diagnostika leidžia vertinti itin subtilius pokyčius. Jau minėjau, kad audiniai ir organai turi tam tikrą fiziologinę būseną, kuri gali kisti dėl patirtų krūvių, reaguoti į tam tikrus išorės veiksnius. Slinkdamas gimdymo kanalu vaisius neišvengiamai patiria stiprų spaudimą, ypač didelis krūvis tenka jo galvytei ir pan. Osteopatas įvertina to krūvio poveikį.
Garsi amerikietė osteopatė Viola Frymann atliko didelį tyrimą – osteopatiniu požūriu ji tyrė 2500 naujagimių. Tyrimo rezultatai nedžiuginantys, jie parodė, kad vos vienas iš dešimties naujagimių gimdymo metu nepatyrė traumuojančio krūvio.
Ne taip seniai netradicinėje medicinoje pradėta naudoti sąvoka minimali smegenų disfunkcija. Ką tai reiškia?
Gimdamas vaikas praeina gana ilgą ir sunkų kelią, slinkdamas gimdymo takais jo kūnelis juda, sukasi, galvytė taip pats sukasi, vaisius ją palenkia arba atlošia, kad ši tinkamai įsistatytų ir pan. Į tai, kas vyksta gimdymo metu, reaguoja ir vaisiaus centrinė nervų sistema, ir smegenys, jos taip pat patiria tam tikrą krūvį, kurio pasekmės gali pasireikšti vaikui augant, pavyzdžiui, tai gali būti vėluojanti raida, vaikas gali vėliau nei bendraamžiai pradėti kalbėti, sėdėti, eiti; netaisyklinga garsų artikuliacija, netaisyklingas sąkandis, LOR bėdos, dažnos slogos ir ausų uždegimai ir t.t.“
Apžiūrinėdamas naujagimį osteopatas stengiasi įvertinti kaip visa ši gimdymo treniruotė atsiliepė kūdikio organizmui. O kaip atsiliepė, priklauso nuo daugelio dalykų: kokio svorio ir ūgio yra naujagimis, koks buvo gimdymas – natūralus ar Cezaris, su stimuliacija ar be ir t.t. Taigi, osteopatinė naujagimio apžiūra yra visai kas kita nei terapinė apžiūra. Osteopatas gali užbėgti būsimoms problemoms už akių.
Skirtingi gimdymai
Pasak gydytojo osteopato, net ir mamos pilvelyje kūdikis gana ilgą laiką būna įsitaisęs tam tikra poza, ne visada jam labai patogia. Tai taip pat gali lemti tam tikrų audinių ir organų įtampą. O gimdymas, net jei idealus, yra didžiulis krūvis ir vaikui, ir mamai. Ką ir kalbėti apie atvejus, kai jis yra komplikuotas, skatinamas ir pan.
„Įsivaizduokime, kad kabinete yra dvidešimt žmonių, ir aš jiems sakau: mes turime dešimt sekundžių iš čia išeiti. Žmonės pradės grūstis, spraustis, stumdytis, gali net sužeis vienas kitą. O jei pasakysiu, kad turime dešimt minučių? Neskubės, vienas kitą praleis, išeis ramiai. Taip pat yra su gimdymu. Fiziologinio gimdymo metu vaisius stumiamas suteikiant jam laiko subtiliai ir švelniai prisitaikyti prie gimdymo kanalo; jei gimdymas skatinamas medikamentais, natūralus vaisiaus stūmimas yra pagreitinamas, vyksta grubiai, mechaniškai, vaisius neturi laiko prisitaikyti prie kanalo „posūkių“, todėl patiria didesnį spaudimą, skaudžiau trenkiasi į kanalo sieneles, patiria daugiau traumų“.
Amžinas klausimas, kuo skiriasi per Cezario pjūvio operaciją ir natūraliai gimę mažyliai? Ką pastebi osteopatai? , – klausiu osteopato J.Rungo. „Natūralus gimdymas turi daug privalumų nekalbant jau apie medicininius rodmenis. Slinkimas gimdymo kanalu yra centrinės nervų sistemos treniruotė, patiriamas natūralus spaudimas, slydimas sužadina tam tikrus nervinius impulsus, šie įjungia tam tikras funkcijas, kurios naujagimiui gimus padeda prisitaikyti prie aplinkos. Nors plačiai manoma, kad Cezario pjūvio operacija yra lengvesnis būdas gimti, tačiau taip nėra. Slinkdamas gimdymo takais vaisius jaučia spaudimą, minimalius slėgio pokyčius, o operacijos metu ant iš nesvarumo būsenos per akimirką ištraukto kūdikio „nukrenta“ didžiulis atmosferos slėgis. Cezario operacijos metu streso kūdikis patiria tikrai ne mažiau, be to, tyrimai rodo, kad aukštas streso hormonų lygis cezarinukų organizme išlieka gerokai ilgiau nei natūraliai gimusių mažylių.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad osteopatinių užsiėmimų metu galima atlikti tam tikras manipuliacijas rankomis, kurios padėtų cezarinukui patirti natūralaus gimdymo pasekmes, o būtent – spaudimą, slydimą, sužadinti tuos nervinius impulsus, kurie „neįsijungia“ gimstant per Cezario operaciją“.
Masažistas ar osteopatas?
Gimimo būdas gali lemti ir vieną dažniausių naujagimių bėdų – sumažėjusį ar padidėjusį raumenų tonusą. Kūdikį apžiūrėjęs šeimos gydytojas turinčiam raumenų tonuso sutrikimų „prirašo“ mankštų ir masažų. Ką tokiu atveju darytų osteopatas? „Masažistas išmasažuoja raumenį – šį atpalaiduoja arba suteikia jam tonuso, masažai ir mankštos išjudina visą kūną, ir tai labai gerai. Bet ar žvelgiame į priežastį, kodėl tonusas yra pakitęs? Osteopatas pirmiausia ieško priežasties, o priežastis gali būti užspaustas audinys galvytės, kaklo srityje, kur išeina raumenis vadlantys ir už jų tonusą atsakingi nervai. Osteopatas nemasažuoja ir nemankština kūdikio – tik lengvais prisilietimais apčiuopia įtampos taškus ir švelniais paspaudimais ją atpalaiduoja.
Atsipalaidavus įtampai kūdikis pradeda sklandžiau judėti, lengviau kvėpuoti, geriau virškinti, mažiau atpylinėja (pasak gydytojo osteopato, dažnų atpylinėjimų priežasčių yra daug – ir nebrandi virškinimo sistema, ir užspaustas nervas – aut. past.) , ramiau miegoti ir apskritai, tolygiau vystytis.
Į tokį gydymą kūdikiai reaguoja labai gerai, užmiega, atsipalaiduoja, nes „nuimama“ įtampa, skausmas“.
Žindymas ir kreivas stuburas: koks ryšys
Osteopatas J.Rungo:
„Prieš rugsėjį mamos atveda vis daugiau būsimų pirmokų, kuriems po profilaktinio sveikatos patikrinimo diagnozuotas stuburo iškrypimas. Tačiau tie vaikai dar nesėdėję mokyklos suole, netampę sunkių kuprinių: kokios kreivo stuburo priežastys? Gali būti, kad jos slypi naujagimystėje ir kūdikystėje. Gali būti, kad gimdymo metu patirtas krūvis ir dėl to susiformavusios audinių ar organų įtampos nebuvo „išlaisvintos“. Tad natūralu, kad vaikui augant likę užspaudimai neleidžia tinkamai vystytis raumenims, „tempia“ visą struktūrą į vieną kurią nors pusę. Ilgainiui tai gali lemti ir rašymo, ir dėmesio koncentravimo sutrikimus, ir t.t. Todėl kūdikius atvedusių mamų visada klausiu, kaip žindo, kaip nešioja, kaip migdo mažuosius.
Kaip žindymas turi įtakos stuburui? Jei kūdikis netaisyklingai apžioja spenelį, netaisyklingai čiulpia, netaisyklingai kvėpuoja, formuojasi netaisyklingas sąkandis, tinkamai nefunkcionuoja žandikaulis, tad po truputį keičiasi visa struktūra, taigi, ir stuburo padėtis. Žmogaus organizme viskas susiję su viskuo“.